- išsivertėlis
- išsiver̃tėlis, -ė smob. (1) 1. kas išsivertęs, išdykėlis: Oi tu, išsiver̃tėli, jau duonos su sviestu nebenori valgyt! Rod. Tas išsiver̃tėlis visa aukštyn kojom pervertė Rod. 2. NdŽ išvirtėlis, nutautėlis: Šiandieniškas priešininkavimas nekurių išsivertėlių gal mums tiktai ant naudos išeiti prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.